bergždenis

bergždẽnis, -ė smob. (2) žr. bergždinys: 1. Jau margoji antri metai bergždẽnė būna Ds. Parduosim tą bergždẽnę [karvę], ir bus pinigų Sml. Su mažais vaikais atsisėdę ant vienos bergždenùkės (maitinasi iš jos) Rod. ║ be daigų: Šiemet daug bergždẽnių bulvių Ds. 2. Jos trys seserys, ir visos trys bergždẽnės Ds. Bergždẽnis, tai ir šykštus Ds.